kerežioti

kèrežioti, -ioja, -iojo 1. intr. eiti, rankas ir kojas išskėtus: Kerežái kerežái, rankas išskleidę, kupras išmetę, kojas išžergę kèrežio[ja] vyrai trys, keldami ir nešdami sunkų maišą grūdų J. Paskui akėčias kerežioja Plt. 2. intr. pamažu eiti, vos judėti: Kur tu kèrežioji, t. y. eini iš lengvo? J. 3. tr. nedailiai, netvarkingai dėti: Klok pėdus vienon eilėn, nekerežiok kaip papuola Pbs.